NUARAS, UAB Atsiliepimai, Skundai

Visiškai nusivylusi šia organizacija. Žmogiškumo, atjautos nulis.

Kreipiausi raštu 2023 06 12 dėl pagalbos. Situacija tokia- Palangoje Druskininkų g. prie 6 namo prieš savo kelionę atgal į Vilnių pamačiau vargšytę, apleistą ir matomai alkaną katytę, žinoma siūliau maisto ir vandens bet buvo jam. apatiška. Matomai gal ji serganti buvo, parašiau Nuarui, jokio atsakymo, antrą kartą parašiau. Atsakymas jų nuvylė: ir pasirodo Lietuvoje prieglaudoms reikia tik pervesti pinigėlių ir jos net piršto nepajudina viską reikia atlikti tik kitiems žmonėms. Graudu, prikurta tiek organizacijų o nauda kokia: turiu pati vežti kažkokiu būdu ( jei aš pvz be savo transporto esu) į vet kliniją. Prieglauda laukinių kačių nepriima o tai kas priima? Vienu žodžiu baisu yra Lietuvoje vargšams išmestiems gyvūnams.

Remdavau Nuaro Klaipeda apie pora metu (maistu ir pinigais) ir pastebejau, kad ju suneliai praktiskai nera vedziojami. Galvojau, kad darbuotojai nespeja, tai galiu as jiems padeti, bandziau tapti savanore (su visa savo seimina) bet visada budavo kazkokiu kliuciu: tai laikinai nepriima savanoriu, tai karantinas (nors kitom prieglaudom tai netrukde), tai galimybiu paso nera. Siandien vel bandziau, nes labai gaila suniuku, kuriuos jau pazystu, jie manes visada laukia su skanestais ir vis tikysi nors trumpam iseiti is narvo, bet deja “Nuaro gyvunu miletoju” atstove p.Gustautiene pradzioje paklause ar yra galimybiu pasas (tikejosi, kad bus del ko neileisti), pasakiau, kad yra, nu tada pasake “siuo metu nepriima savanoriu” kaip ir pries metus kaip ir pries pora metu-ta pati dainele. Akivaizdu, kad Nuaras visais imanomais budais vengia ileisti zmoniu ilgesniam laikui. Klausimas kodel? Jei tikrai miletu gyvunus, butu laimingi, kad yra zmoniu, norinciu juos pavedzioti nors kelis kartus per menesi. Man buvo pasakyta, kad ten yra aptvaras ir suniukai yra vedziojami, bet kiek buvau ten per 2 metu (praktiskai kiekviena savaite) tikrai ne vieno karto nemaciau, kad jie butu ten isvesti, tik darbuotoju suniukus kartais maciau tame aptvare (visiskai logiska, kai nera savanoriu, tai kas gali isvesti, darbuotojai turi ka veikti, o pone Gustautiene nenori sito suprasti). Keista ir labai itartina, kai tokia istaiga (viesa istaiga) vengia savanoriu visais imanomais budais ir labai gaila, kad nieko negalima pakeisti ir toliau ten bus ikalinti suniukai ir toliau jie lauks, kad kas nors ateis ir pavedziuos…ir toliau p.Gustautiene nenores ju suprasti, juk yra savo noru ir savo gyvenimas…o gal kita karta p.Gustautiene praeidama pro bet koki suniuka, paziures jam siek tiek ilgiau I akys ir pakeis savo nuomone ir pagalvos nors siek tiek apie jo gyvenima (kuris yra toks trumpas ir visada tik pro metalinius strypus ant salto betono, kuris ziema dar pasidengia ledo sluoksniu).