Neringos muziejai

Veiklos apibūdinimas

Neringos savivaldybei priklausanti įstaiga Neringos muziejai savo veiklą pradėjo vykdyti 2016 m. balandžio 1 d., reorganizavus Neringos istorijos muziejų, prijungiant jį prie Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus. Tokiu būdu abiem muziejams buvo suteiktas ne tik naujas juridinis vardas – Neringos muziejai, bet ir pakoreguota valdymo struktūra. Įstaigai Neringos muziejai šiuo metu priklauso trys padaliniai t. y. Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus (Skruzdynės g. 17, Neringa), Kuršių nerijos istorijos muziejus (Pamario g. 53, Neringa) bei Nidos žvejo etnografinė sodyba (Naglių g. 4, Neringa).

Rašytojo Thomo Manno memorialinis muziejus yra vienas labiausiai lankomų muziejų Vakarų Lietuvoje. 1929-1930 m. Nidoje ant Uošvės kalno pagal architekto HerbertoReissmanno projektą buvo pastatytas vasarnamis, kuriame rašytojas Thomas Mannas su šeima praleido tris vasaras (1930-1932 m.). 1939 m. Thomo Manno vasarnamis buvo nacionalizuotas ir pertvarkytas į medžioklės namelį „Briedžių giria“.XX a. 6-ajame deš. namas buvo suremontuotas, jame buvo apgyvendintiatvykę specialistai, o 1965 m. perduotas Klaipėdos miesto bibliotekai. 1995-1996 m. pagal išlikusius architekto H. Reissmannobrėžinius irThomo Manno dukters ElisabethMann prisiminimus, namas buvo dar kartą restauruotas, stengiantis atkurti autentišką aplinką. Nuo 2014 m. muziejuje veikia nauja ekspozicija. Moderniųjų technologijų dėka ji ne tik primena Nobelio premijos laureato gyvenimo bei kūrybos faktus, bet ir poetiškai atkuria jo vasarnamyje praleistų dienų atmosferą. Šiandien Thomo Manno namelyje veikia dvi institucijos – Neringos muziejai ir viešoji įstaiga Thomo Manno kultūros centras. Muziejaus svetainėje vyksta kamerinės muzikos koncertai, literatūriniai vakarai, Thomo Manno kultūros centro organizuojami tarptautiniai susitikimai, Thomo Manno menų festivalio renginiai.

Kuršių nerijos istorijos muziejus yra įsikūręs šiaurinės Nidos dalyje, netoli Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus. 1969 m. rugsėjo 16 d. muziejus duris atvėrė buvusiame Nidos liuteronų bažnyčios pastate. Muziejaus ekspozicija pristatė Kuršių nerijos ir Kuršių marių susiformavimą, gyventojus ir gamtą, verslus ir kt. 1989 m. bažnyčią sugrąžinus tikintiesiems, ekspozicija buvo išardyta. 1995 m. nuomojamose patalpose buvo atidaryta ir kurį laiką veikė Kuršių nerijos gyventojų verslų ekspozicija, o 2002 m. buvo atidaryta nauja ekspozicija Neringos istorijos muziejuje Pamario gatvėje. Šioje ekspozicijoje pristatomi ne tik Kuršių nerijos gyventojų verslai (varnų gaudymas maistui, žvejybos įrankiai, valčių maketai),tradicijos, bet ir Nidos pašto stoties istorija.

Vienas ryškiausių ekspozicijos akcentas - Nidos pašto stoties savininko Frydricho Casimiro Kuverto licencijos 1785 m., suteikusios teisę gaminti smuklėje - pašto stotyje alų. Greta esančios foto reprodukcijos ir žemėlapiai, supažindina lankytojus su europinės reikšmės pašto keliu, kurio dalis ėjo ir Kuršių neriją.

Nidos Žvejo etnografinė sodyba

Būdinga Kuršių nerijoje Nidos žvejo etnografinė sodyba yra ant marių kranto, pietinėje senosios Nidos dalyje buvusiame Hakeno kaime (kaimo dalis ant marių rago). Sodyba vietinių meistrų pastatyta 1927 m., ir kaip būdinga Kuršių nerijai, ją sudarė du namai, sujungti vienas su kitu (namas iš vakarų pusės buvo pristatytas vėliau) ir jis 1944 m. buvo nugriautas. Likusi sodybos dalis smarkiai nukentėjo per 1968 m. ledonešį. 1973 m. Klaipėdos restauratoriai atstatė abu gyvenamuosius ir ūkinį pastatus. Name marių pusėje buvo įrengta ekspozicija, supažindinanti lankytoją su būdingais XIX a. pab. – XX a. per. Kuršių nerijos žvejų namų interjeru ir buitimi.